Search Hashtag & User

#kavospertraukele Instagram Story & Photos & Videos

kavospertraukele - 501 posts

Latest #kavospertraukele Posts

Advertisements

Advertisements

  • Open space'as. Tyliai barška klaviatūros. 11:02. Žiopsau į vieną iš trijų savo monitorių, kurio fone - @strautniekas iliustracija su vipeto pavadį laikančia bionine ranka. Pavadys neįtemptas, roboto pirštai vos suspausti - ne per daug. Jei labai norėtų, šuva galėtų išsivaduoti iš švelnaus jungo. Bet nenori. Gal jo kraujyje glūdi žinojimas, kad timptelėjus pavadį nešuniškai skauda. Iš kur tai - iš asmeninės patirties, motinos pieno, svetimo patyrimo? Gal keturkojo [draugo] supratimas apie deramą elgesį jam buvo perduotas iš atminties į atmintį (ir jei taip - ar atminties source'as priklausė tikram gyvūnui?). Čia prisimenu "Random access memories" albumą, Marso peizažas pasislepia už Spotify lango. Klaviatūrų barškėjimas lieka anapus ausinių. Spusteliu "play", nuleidžiu Spotify. Vėl įsižiūriu į pasivaikščiojimo sceną. Ar ta ranka šeimininko? Ar jam tik deleguota užduotis pavedžioti kažkieno augintinį? Tiesą sakant - kas čia ką vedžioja, ar bent vienas iš atlikėjų tai daro laisva valia, ar šiame erdvėlaikyje dar veikia norėjimo modalumas? Ausinės transliuoja: "kiss, suddenly alive / happiness arrive / hunger like a storm / [...] tell me what you see / I need something more". Žiopsau į roboto plaštaką. Ji neveda šuns, ji tik neša pavadėlį, kuris pakibęs taip laisvai, kad mano plikai akiai atrodo labiau formalumas nei suvaržymas. Nors bioniniame delne nieko nėra (neskaitant - tranzityviai - šuns), pirštai sulenkti taip, lyg laikytų išmąnųjį įrenginį, nykštys pasiruošęs švelniai paliesti ekraną. Ekranas pasiruošęs perduoti informaciją įrenginio smegenims. Smegenys pasiruošusios atsakyti. Trigeris - atsakas. Validacija. Try - catch blokas. Nuolatinis budrumas. Ar tas plaštakos gestas - tik atavizmas? "Ateitis" - nuo žodžio ateiti. Ji ateina mažais žinsneliais, vedina/vedama bioninės rankos. Ar ši ateitis tokia tolima, kad vipetas (ir apskritai "gyvas" gyvūnas) joje atrodo labai retro? Ar ji tokia artima, kad vipetai vis dar madingi? Staiga į mano stalą atsimuša kolegos dronas ir numeta šaukštelį. Dzingt. Nusiimu ausines. Dronas pakyla ir nuzvimbia sau. Open space'as. Tyliai barška klaviatūros. 11:12 - laikas antrai kavai.
  • Open space'as. Tyliai barška klaviatūros. 11:02. Žiopsau į vieną iš trijų savo monitorių, kurio fone - @strautniekas iliustracija su vipeto pavadį laikančia bionine ranka. Pavadys neįtemptas, roboto pirštai vos suspausti - ne per daug. Jei labai norėtų, šuva galėtų išsivaduoti iš švelnaus jungo. Bet nenori. Gal jo kraujyje glūdi žinojimas, kad timptelėjus pavadį nešuniškai skauda. Iš kur tai - iš asmeninės patirties, motinos pieno, svetimo patyrimo? Gal keturkojo [draugo] supratimas apie deramą elgesį jam buvo perduotas iš atminties į atmintį (ir jei taip - ar atminties source'as priklausė tikram gyvūnui?). Čia prisimenu "Random access memories" albumą, Marso peizažas pasislepia už Spotify lango. Klaviatūrų barškėjimas lieka anapus ausinių. Spusteliu "play", nuleidžiu Spotify. Vėl įsižiūriu į pasivaikščiojimo sceną. Ar ta ranka šeimininko? Ar jam tik deleguota užduotis pavedžioti kažkieno augintinį? Tiesą sakant - kas čia ką vedžioja, ar bent vienas iš atlikėjų tai daro laisva valia, ar šiame erdvėlaikyje dar veikia norėjimo modalumas? Ausinės transliuoja: "kiss, suddenly alive / happiness arrive / hunger like a storm / [...] tell me what you see / I need something more". Žiopsau į roboto plaštaką. Ji neveda šuns, ji tik neša pavadėlį, kuris pakibęs taip laisvai, kad mano plikai akiai atrodo labiau formalumas nei suvaržymas. Nors bioniniame delne nieko nėra (neskaitant - tranzityviai - šuns), pirštai sulenkti taip, lyg laikytų išmąnųjį įrenginį, nykštys pasiruošęs švelniai paliesti ekraną. Ekranas pasiruošęs perduoti informaciją įrenginio smegenims. Smegenys pasiruošusios atsakyti. Trigeris - atsakas. Validacija. Try - catch blokas. Nuolatinis budrumas. Ar tas plaštakos gestas - tik atavizmas? "Ateitis" - nuo žodžio ateiti. Ji ateina mažais žinsneliais, vedina/vedama bioninės rankos. Ar ši ateitis tokia tolima, kad vipetas (ir apskritai "gyvas" gyvūnas) joje atrodo labai retro? Ar ji tokia artima, kad vipetai vis dar madingi? Staiga į mano stalą atsimuša kolegos dronas ir numeta šaukštelį. Dzingt. Nusiimu ausines. Dronas pakyla ir nuzvimbia sau. Open space'as. Tyliai barška klaviatūros. 11:12 - laikas antrai kavai.
  •  19  4 8 January, 2019

Advertisements

Advertisements

  • LABAS, NAUJIEJI! ♡ Mano asmeniniai nauji metai paprastai prasideda sausio antrą dieną. Pirmąją vis dar valgome pernykštį maistą, nes likučių – nors vežimu vežk. Kartais net dėvime pernykščius drabužius, nes iš pižamos iki pusiaudienio taip ir neišsikrapštome. Tvarkome pernykštę netvarką, šluostome pernykščius trupinius. Net ir mintys kartais dar būna užsilikusios kažkur vakar, nespėjusios peršokti metų slenksčio.
    ⠀⠀⠀
    Todėl mano pačios galvoje didysis metų virsmas įvyksta naktį iš sausio pirmosios į antrąją, kai viskas pamažu grįžta į įprastas vėžes ir mažą šventinę betvarkę ima keisti (beveik) normali kasdienybė. Net ir ateinančių metų planus juodu ant balto aš surašau sausio pirmąją, iki tol vis suku mintyse, dėlioju ir perdėlioju iš naujo, sveriu prioritetus ir tariuosi su savimi.
    ⠀⠀⠀
    Ne vakar, o šiandien ryte prabudau sveikindamasi su naujais prasidėjusiais metais. Prabudau, beje, su žadintuvu; nes pamestą ritmą noriu susigrąžinti. Prabudusi iš karto išgėriau stiklinę vandens ir prisipildžiau gertuvę; nes tobulą įprotį gerti daug vandens paskutiniais mėnesiais kažkur buvau pametus. Pusryčiams išviriau avižinės košės su šilauogėmis ir riešutų sviestu; nes būtent tokių paprastų pusryčių labiausiai šįryt norėjosi.
    ⠀⠀⠀
    Pradėdama naujus metus galvoju apie tai, kad maži teigiami pokyčiai yra daugiausia, ko noriu ir galiu iš savęs prašyti. Jie bus daug daugiau nei jokių pokyčių! 😊 Ir, ne, tikrai neužtenka pasikeisti datai kalendoriuje, kad tie pokyčiai imtų ir įvyktų, - tiesiog kartais reikia rasti progą jiems pradėti, ir kartais ta proga sutampa su sausio pirma ar antra diena. O tuomet – darbas ir pastangos, pastangos ir darbas 😉
    ⠀⠀⠀
    Šiemet nežadu sau jokių didelių dalykų. Kaip ir rašiau dar prieš išmušant Naujųjų vidurnaktį, nuoširdi draugystė su savimi – mano didžiausias palinkėjimas sau ir ne tik sau.
    ⠀⠀⠀
    O kokie Jūsų pirmieji žingsniai per naujus metus? Ar kartu su pasikeitusiais skaičiais datoje jaukinatės ir kitus pokyčius?
  • LABAS, NAUJIEJI! ♡ Mano asmeniniai nauji metai paprastai prasideda sausio antrą dieną. Pirmąją vis dar valgome pernykštį maistą, nes likučių – nors vežimu vežk. Kartais net dėvime pernykščius drabužius, nes iš pižamos iki pusiaudienio taip ir neišsikrapštome. Tvarkome pernykštę netvarką, šluostome pernykščius trupinius. Net ir mintys kartais dar būna užsilikusios kažkur vakar, nespėjusios peršokti metų slenksčio.
⠀⠀⠀
Todėl mano pačios galvoje didysis metų virsmas įvyksta naktį iš sausio pirmosios į antrąją, kai viskas pamažu grįžta į įprastas vėžes ir mažą šventinę betvarkę ima keisti (beveik) normali kasdienybė. Net ir ateinančių metų planus juodu ant balto aš surašau sausio pirmąją, iki tol vis suku mintyse, dėlioju ir perdėlioju iš naujo, sveriu prioritetus ir tariuosi su savimi.
⠀⠀⠀
Ne vakar, o šiandien ryte prabudau sveikindamasi su naujais prasidėjusiais metais. Prabudau, beje, su žadintuvu; nes pamestą ritmą noriu susigrąžinti. Prabudusi iš karto išgėriau stiklinę vandens ir prisipildžiau gertuvę; nes tobulą įprotį gerti daug vandens paskutiniais mėnesiais kažkur buvau pametus. Pusryčiams išviriau avižinės košės su šilauogėmis ir riešutų sviestu; nes būtent tokių paprastų pusryčių labiausiai šįryt norėjosi.
⠀⠀⠀
Pradėdama naujus metus galvoju apie tai, kad maži teigiami pokyčiai yra daugiausia, ko noriu ir galiu iš savęs prašyti. Jie bus daug daugiau nei jokių pokyčių! 😊 Ir, ne, tikrai neužtenka pasikeisti datai kalendoriuje, kad tie pokyčiai imtų ir įvyktų, - tiesiog kartais reikia rasti progą jiems pradėti, ir kartais ta proga sutampa su sausio pirma ar antra diena. O tuomet – darbas ir pastangos, pastangos ir darbas 😉
⠀⠀⠀
Šiemet nežadu sau jokių didelių dalykų. Kaip ir rašiau dar prieš išmušant Naujųjų vidurnaktį, nuoširdi draugystė su savimi – mano didžiausias palinkėjimas sau ir ne tik sau.
⠀⠀⠀
O kokie Jūsų pirmieji žingsniai per naujus metus? Ar kartu su pasikeitusiais skaičiais datoje jaukinatės ir kitus pokyčius?
  •  160  13 2 January, 2019
  • 8 DIENOS IKI KALĖDŲ ♡ Žinojau, kad ta trapi ramybės iliuzija, susikurta per savaitgalį, gali subliūkšti jau ankstų pirmadienio rytą. Todėl prisiverčiau iš lovos išsikrapštyti dar anksčiau – anksčiau net už Jorį! – kad turėčiau keliolika papildomų minučių tik sau, tik su savimi ☺️ Tyliai išgerti pirmą puodelį kavos kalėdinės girliandos apšviestoje virtuvėje, pasklaidyti kalendorių, dar kartą pergalvoti dienos planą, pasišypsoti sau veidrodyje. Ir iš karto geriau!
    ⠀⠀⠀⠀⠀
    Dar mažiau dienų nei iki Kalėdų liko iki didžiosios kalėdinės mugės, kurioje dalyvausime kartu su savo parduotuvės prekėmis. Nebeliko laiko laukti, dabar jau reikia veikti, – todėl šiandien galėjote mane pamatyti mieste, brendančią per ant šaligatvio pūpsančias pusnis, viena ranka stumiančią vežimėlį, kitoje bandančią išlaikyti du susuktus tentus, o kuprinėje ant pečių tempiančią dar pusę gyvenimo. Nesiskundžiu, priešingai, - kažkoks keistas smagumas buvo apėmęs tą akimirką, šypsenų praeiviams išdalijau nesuskaičiuojamai! 😄
    ⠀⠀⠀⠀⠀
    O pakylėta to ūpo, kaip man puikiai sekasi draugauti su žiema, ėmiau ir pasidaviau vyro įkalbinėjimams – mūsų kišenėje jau guli registracijos į žiemos žygį po Varėną bilietai. Tik (net?) 27 kilometrai. Per žiemą, per pusnis 😣 Jei atvirai, šito žygio iš visų bijau labiausiai, kur kas labiau nei penkiasdešimties kilometrų pajūriu. Nes, žinot, iš tiesų tai nedraugauju su žiema; nebent tada, kai esu toje šiltojoje, jaukioje lango pusėje. Nežinau, kaip ir kodėl tai nutiko, bet mes eisim. Gal eis ir dar kas nors? Susimojuojam! 👋
    ⠀⠀⠀⠀⠀
    O dar šiandien vakare laukia sausainių kepimas. Taip taip, dovanoms! Nes slenka paskutinės dienos iki Kalėdų, ir aš noriu jomis mėgautis nuo pirmos iki paskutinės minutės. Tiek, kiek moku. Tiek, kiek tik man pavyks.
    ⠀⠀⠀⠀⠀
    Šiandien buvo gera diena! O jums? 😉
    ⠀⠀⠀⠀⠀
    #dienosikikaledu
  • 8 DIENOS IKI KALĖDŲ ♡ Žinojau, kad ta trapi ramybės iliuzija, susikurta per savaitgalį, gali subliūkšti jau ankstų pirmadienio rytą. Todėl prisiverčiau iš lovos išsikrapštyti dar anksčiau – anksčiau net už Jorį! – kad turėčiau keliolika papildomų minučių tik sau, tik su savimi ☺️ Tyliai išgerti pirmą puodelį kavos kalėdinės girliandos apšviestoje virtuvėje, pasklaidyti kalendorių, dar kartą pergalvoti dienos planą, pasišypsoti sau veidrodyje. Ir iš karto geriau!
⠀⠀⠀⠀⠀
Dar mažiau dienų nei iki Kalėdų liko iki didžiosios kalėdinės mugės, kurioje dalyvausime kartu su savo parduotuvės prekėmis. Nebeliko laiko laukti, dabar jau reikia veikti, – todėl šiandien galėjote mane pamatyti mieste, brendančią per ant šaligatvio pūpsančias pusnis, viena ranka stumiančią vežimėlį, kitoje bandančią išlaikyti du susuktus tentus, o kuprinėje ant pečių tempiančią dar pusę gyvenimo. Nesiskundžiu, priešingai, - kažkoks keistas smagumas buvo apėmęs tą akimirką, šypsenų praeiviams išdalijau nesuskaičiuojamai! 😄
⠀⠀⠀⠀⠀
O pakylėta to ūpo, kaip man puikiai sekasi draugauti su žiema, ėmiau ir pasidaviau vyro įkalbinėjimams – mūsų kišenėje jau guli registracijos į žiemos žygį po Varėną bilietai. Tik (net?) 27 kilometrai. Per žiemą, per pusnis 😣 Jei atvirai, šito žygio iš visų bijau labiausiai, kur kas labiau nei penkiasdešimties kilometrų pajūriu. Nes, žinot, iš tiesų tai nedraugauju su žiema; nebent tada, kai esu toje šiltojoje, jaukioje lango pusėje. Nežinau, kaip ir kodėl tai nutiko, bet mes eisim. Gal eis ir dar kas nors? Susimojuojam! 👋
⠀⠀⠀⠀⠀
O dar šiandien vakare laukia sausainių kepimas. Taip taip, dovanoms! Nes slenka paskutinės dienos iki Kalėdų, ir aš noriu jomis mėgautis nuo pirmos iki paskutinės minutės. Tiek, kiek moku. Tiek, kiek tik man pavyks.
⠀⠀⠀⠀⠀
Šiandien buvo gera diena! O jums? 😉
⠀⠀⠀⠀⠀
#dienosikikaledu
  •  101  16 17 December, 2018

Advertisements

  • Norėjau bėgti nuo socialinių medijų, nuo to nuolatinio savo gyvenimo fiksavimo. Visur turime taikyti saiko vadybą. Mes gi esame begėdžiai, nuolat vartojantys bet kokią informaciją. Mes esame besočiai, o galbūt, kai kurie iš mūsų turi FOMO sindromą... Ir iniciatyva #dienosikikaledu yra gera, jei tik mes paliktume šiek tiek informacijos asmeniniame kontekste. ☺️ Arba rašytume apie teigiamus dalykus, kurie nutinka Kalėdų laukimo procese iš bendros dienos perspektyvos. Arba skaičiuotume gerus darbus, arba didžiuotumės savimi: šiandien intensyviai padirbėjau numatytu laiku, atsisakiau pirktinės kavos bei maloniai bendravau su klientais. Ir net jei vakar diena nebuvo ypatinga, tikiu, kad ypatingam jausmui sukurti reikia atitolti nuo darbų, tačiau kol kas tai sunkiai įmanoma. Kuo šiandien didžiuojatės Jūs? 🤗
  • Norėjau bėgti nuo socialinių medijų, nuo to nuolatinio savo gyvenimo fiksavimo. Visur turime taikyti saiko vadybą. Mes gi esame begėdžiai, nuolat vartojantys bet kokią informaciją. Mes esame besočiai, o galbūt, kai kurie iš mūsų turi FOMO sindromą... Ir iniciatyva #dienosikikaledu yra gera, jei tik mes paliktume šiek tiek informacijos asmeniniame kontekste. ☺️ Arba rašytume apie teigiamus dalykus, kurie nutinka Kalėdų laukimo procese iš bendros dienos perspektyvos. Arba skaičiuotume gerus darbus, arba didžiuotumės savimi: šiandien intensyviai padirbėjau numatytu laiku, atsisakiau pirktinės kavos bei maloniai bendravau su klientais. Ir net jei vakar diena nebuvo ypatinga, tikiu, kad ypatingam jausmui sukurti reikia atitolti nuo darbų, tačiau kol kas tai sunkiai įmanoma. Kuo šiandien didžiuojatės Jūs? 🤗
  •  84  21 13 December, 2018
  • Kokių tik istorijų ppasakoja klientai! 🤗 Pavyzdžiui, šį puodelį moteris užsakė savo mamai, kuri per kiekvienas Kalėdas gauna dovanų po aguoninį puodelį. 🌺 Mama kolekcionuoja puodelius su aguonomis, o man garbė, kad šis gražuolis išdidžiai prisijungs prie likusios kolekcijos. Sakė klientė, jog mama bus labai laiminga. ♥️
  • Kokių tik istorijų ppasakoja klientai! 🤗 Pavyzdžiui, šį puodelį moteris užsakė savo mamai, kuri per kiekvienas Kalėdas gauna dovanų po aguoninį puodelį. 🌺 Mama kolekcionuoja puodelius su aguonomis, o man garbė, kad šis gražuolis išdidžiai prisijungs prie likusios kolekcijos. Sakė klientė, jog mama bus labai laiminga. ♥️
  •  44  1 10 December, 2018

Advertisements

  • Puškuoju, pakuoju! Užsakymus dar priimu! ♥️ Klausausi Frank’o Sinatros kalėdinių dainų ir kepu pyragus. 🍰Norisi to jaukumo, gerų emocijų, dėkingumo, laimės per artimiausias šventes, tad puodeliai kaip niekas kitas perteikia visas šias emocijas. 🎁
  • Puškuoju, pakuoju! Užsakymus dar priimu! ♥️ Klausausi Frank’o Sinatros kalėdinių dainų ir kepu pyragus. 🍰Norisi to jaukumo, gerų emocijų, dėkingumo, laimės per artimiausias šventes, tad puodeliai kaip niekas kitas perteikia visas šias emocijas. 🎁
  •  40  3 3 December, 2018
  • Klausiu šiandien meilės ar einam kur vakare? (Nusimato gi Šv. Stotis Kalėdų miestelis). Tai sako: „Aš nežinau ar norėsiu. Geriau namie jaukiai jaukiai, o rytoj eisim.“ Ir man taip gera tai girdėti! Nes namai jaukėja, knygų daugėja, kavytė kviečia, galva nori poilsio ir ramybės. Ai, pamiršau dar skanų jaukų maistą. Ką siūlėtumėte gaminti iš comfort food? Prašau, pasidalinkte komentaruose! 🙈 Dabar klausausi Sinatros ir einu darytis kavos, kas kartu? ☕️
  • Klausiu šiandien meilės ar einam kur vakare? (Nusimato gi Šv. Stotis Kalėdų miestelis). Tai sako: „Aš nežinau ar norėsiu. Geriau namie jaukiai jaukiai, o rytoj eisim.“ Ir man taip gera tai girdėti! Nes namai jaukėja, knygų daugėja, kavytė kviečia, galva nori poilsio ir ramybės. Ai, pamiršau dar skanų jaukų maistą. Ką siūlėtumėte gaminti iš comfort food? Prašau, pasidalinkte komentaruose! 🙈 Dabar klausausi Sinatros ir einu darytis kavos, kas kartu? ☕️
  •  84  28 30 November, 2018
  • Tikiuosi atsimenate kaip atrodau. Man buvo smagu, kad kai kurie pasigedo mano pokalbių su telefonu, bet aš sakau - visų pirma turi būti kokybė. Jei neturiu kaip sufilmuoti, kai neturiu pagrindinės minties, tai kam man dėti kažką, dėl ko jaustumėte svetimą gėdą. ☺️ Instagram’as man yra darbo įrankis, jame stebiu paskyras, jų komunikaciją ir stengiuosi pagirti gerai komunikuojančius asmenis. Žaviuosi, kai žmonės gali suburti aplink save tiek auditorijos! 🤧 Neseniai kalbėjau su moterimis apie seksizmą, labai įdomi tema. Moterys aišku, labai purkštauja apie tas roles - vyro / moters veiklas, vaidmenis. O aš skaitau “Lagom” knygą apie švedų laimę. Šioje šalyje, nuo pat mokyklos laikų moko visus vaikus, nepriklausomai nuo lyties, įvairių amatų - siuvimo, gaminimo ar pan. ir nebelieka stereotipų. Mano kolegė džiaugiasi, kad jų šeimoje gamina vyras ir gamina kartu su vaikais - berniukais. Jie mato ne tik mamos vaidmenį virtuvėje, bet ir tėvo. Kodėl virtuvė? Nes tai labiausiai stereotipinė vieta. Kokia dar vieta / veikla yra stereotipinė lyčių nelygybės prasme?
  • Tikiuosi atsimenate kaip atrodau. Man buvo smagu, kad kai kurie pasigedo mano pokalbių su telefonu, bet aš sakau - visų pirma turi būti kokybė. Jei neturiu kaip sufilmuoti, kai neturiu pagrindinės minties, tai kam man dėti kažką, dėl ko jaustumėte svetimą gėdą. ☺️ Instagram’as man yra darbo įrankis, jame stebiu paskyras, jų komunikaciją ir stengiuosi pagirti gerai komunikuojančius asmenis. Žaviuosi, kai žmonės gali suburti aplink save tiek auditorijos! 🤧 Neseniai kalbėjau su moterimis apie seksizmą, labai įdomi tema. Moterys aišku, labai purkštauja apie tas roles - vyro / moters veiklas, vaidmenis. O aš skaitau “Lagom” knygą apie švedų laimę. Šioje šalyje, nuo pat mokyklos laikų moko visus vaikus, nepriklausomai nuo lyties, įvairių amatų - siuvimo, gaminimo ar pan. ir nebelieka stereotipų. Mano kolegė džiaugiasi, kad jų šeimoje gamina vyras ir gamina kartu su vaikais - berniukais. Jie mato ne tik mamos vaidmenį virtuvėje, bet ir tėvo. Kodėl virtuvė? Nes tai labiausiai stereotipinė vieta. Kokia dar vieta / veikla yra stereotipinė lyčių nelygybės prasme?
  •  97  16 28 November, 2018